Kaip spaudžiau ranką tam, kuriam ranką spaudė Elžbieta

Tai nors ir lanksčiai ir gudriai mūsų grupelė naudojosi sistemos nuolaidomis ir išpuoselėtu kultūringumu imigrantų atžvilgiu, po teismo labai ilgai pratempti nepavyko, bankui pagaliau buvo gražinta jo nuosavybė Pelenų gatvėje ir mūsų trijulė išsiskirstė kas sau. Aš tikėdamas, kad pavyks sukombinuoti sau  valdišką prieglaudą,  kreipiausi į vietinę labdaros organizaciją, skirta rūpintis tais  nevykeliais, kurių daugiausia atvykeliai iš trečiūjų šalių, be išsilavinimo, be pinigų, laimės ieškotojai, kuriuos sistema tuojau pat nubloškia į pačią  socialinę mėsmalę.
Jau daug  mėnesiu, kai galima sakyti aš priklausau tiems tūkstančiams šlubuojančių nuo vieno greito maisto restorano prieangio prie kito, nuo vienos  Raudonojo Kryžiaus ar kokios dar tik besikuriančios sektelės „lesyklos”, kuriose jie paprastai ir verbuoja naujuosius narius. Mano darbas yra vaikščioti iš vienos įstaigos į kitą, ten dedant parašėlius po visokiais popieriais, dalyvaujant statistu labdaringuose renginiuose ir įvairiuose menų būreliuose. Kasdienybė susideda iš vaikščiojimo nuo vieno centro i kitą, kur reikia atstovėti eiles prie prie dušo, prie maisto, prie interneto, net ir prie to paties tuoleto, o atlikus visas būtinas higienos procedūras, apėjus maitinimo įstaigas, diena  jau į pabaigą ir jautiesi lyg atlikęs pareigą Europos Sąjungai. Kita diena, tu ir vėl pagal grafiką eini į sekančią prieglaudą nakčiai, lauki kol bus atidarytos durys, kol bus paduota vakarienė, kol atsilaisvins dušas arba kol  ypač svarbi projekto vadovo asmenybė teiksis išsireikšti pakankamai, kad patyrusi  beveik nešvankiai akivaizdžia savojo AŠ satisfakciją, pasišalins. Tada žiūrėk, priėjęs `kolega` vengras Danielius, pristatęs save paauksuotų indų pardavėju, pabėręs kelėtą keistčiausių komplimentų, tokių kaip: `o tu professionalas, tu turi miegmaišį, o tu turi žemėlapį, o tu labai protingas... ` - kiekvieną kartą, kiekvienam tų pačių, ims ir ilgai pasakos savo verslo planą ar tai, kad jo mergina, su kuria jis susipažino interente, gyvena Tailande... Negali ant jo pykti. Vien dėl jo įstabaus mandagumo ir vadybininko sugebėjimų. Tuo metu jau  eilėje pokalbiui  vienas  bažnyčios savanorių, su klausimais, į kuriuos galėtum atsakinėti miegodamas: `iš kur esate, kiek laiko atvykęs, ką veikėte prieš tai... `  Kartais, kai esu geros nuotaikos, imu fantazuoti pasakas, jog mano gimtinėje, žiema žmonės lošia totalizatorių žirgų lenktynėse ant ledo, vaikšto sniego tuneliuose, o Vasaryje renka ir valgo tuziną rūšių grybų.