man be manęs

Surink mane
iš nevilties ir nerimo šaltom naktim išbarstyto ir pamesto
nes aš trupu kaip medžių lapai apraudoti rudens
ir sutrypti praeivių kojų glamonėmis.
nes net kunigui taip negaila plėšomo rožančiaus
kaip man mėnesių, mėtų, gyvenimo:
aptrupinto, balzgano ir pasenusio.
Surink mane iš ilgesio kur tupi katinais tvorom ilgiausiom
ir žandų spanguolėm nuraudusių kartais.
Surink, sudėliok, suklijuok
kaip girgždančius debesis sutepa lietūs.
nes man be manęs-
kaip tau be namų.