Ėjo du.
Buvo kaip vienas.
Kalbėjo.
Tylėjo.
Buvo gera.
Vienas pažvelgė į miegantį medį be lapų ir tarė:
- Ar gali būti pasauly kas gražesnio?
Kitas linktelėjo galva, rodydamas į medžio šakose tupintį juodą paukštį.
- Taip, - pasakė, - paukštis ir medis kartu. Be viens kito jie netenka savojo grožio.
Ėjo du.
Buvo kaip vienas.
Buvo kartu.
Tylėjo.
Buvo gražu.