marazmas marazmas marazmas!
ir aš
čia ir mūsų
abu
Vemi žodžiais, viskas-sarkazmas
Padengtas plėvelėm, melu
grįžti vėl, dingsti.. kaip koks spazmas
gyvent man trukdai, juk miegu
Prakąstas, paliktas agrastas
rūgštus dar ir man neskanu
ateik basom kojom per plaukus
šlapius ir suveltus jausmų
galėsim abu kapot malkas
ir žiemą namie bus ramu
ir grūdins tada dušas šaltas
gyventi visai bus pigu
o šildys sukandžiotas paltas
paliktas pietums vabalų