Užsidarysiu mažam kambarėly,
Išmarginsiu sienas baltai,
Patiesiu kilimą baltą,
Ir stalą su dviem kedėm.
Patiesiu ant jo staltiesėlę,
Uždegsiu dvi - baltas - žvakes,
Baltai apsirengsiu ir lauksiu
Ateinančio šalto tavęs.
Mes gersime baltą gyvenimą
Ir šviesą dar liesim tenai.
Minkštai baltas sienas išmušim,
Užuolaidas ausim - baltai.
Baltai kaip vaiduokliai įdegsim
Prieš saulę kur šviečia šiltai
Ir baltu vašku ištirpsim,
Kaip baltos žvakės antai.
Ir baltas sąmones savo
Grynai išvėdinsim, tegu
Neliks ten minčių, nei norų
Ir viskas bus balta, švaru...
O visą nešvarų išliesim
Kaip pamazgas balta bala.
Nebalto nebūna, taigi,
Per prievartą bus tik - balta.