n e s i b a i g i a

kodel tik nakti pasirodau?
kai snigti pradeda letai ir raudonai
kai ilgesys pavirsta procesu
as oriai
iskelus galva
keliais melynais
vis tiek klaupiuos, nors vien tik mylint skauda
negyja zaizdos po galvos plaukais
lyg butu salta, stoja kaip pries audra
o kambarius prausiu vien smilkalais

raudu neliko
kaip ir musu kvapo
g a l
tavo?
mano?
musu?
a k i m i s
vedzioju lubose duobes, kas kasa
ar sienose
likimo vedamais takais, dangaus skliautais
Klausysiu mantru, melsiuosi tam dievui
kuris ne tu, ne as, ne jausmas, ne namai
bastysiuos miestais, juromis ir pievom
kol pauksciai suks kazka, kas bus lizdai
ne vidumi, bet bent jau taip vadinsis
kaip mudu pavadinome laikus
kurie negrizta, ne kaip pauksciai
m i r s t a
jie mirsta, atgaivinimo nebus