Saulės baikštus spindulėlis
Pralindo pro užuolaidos,
Vėjo papūstą, skverną.
Pamatęs veidą apvalų
Merginos, sustojo ir
Nustebęs, akių neatitraukė.
Pražydo saulės spindulėlis
Šypsena meiliai žavia
Ir paklausė jos:
Kur buvai tiek metų,
Tiek šimtų ir amžių?