Vėl laisvas

Prieš dvi akimirkas,
Pasibaigė galiojimas.
Gyvenimo prasmės,
Kurią jie buvo sugalvoję
Ir pardavę sau,
Bedvasiams angelams
Ir tikro džiaugsmo kritikams.
Pasisekė visiems, kurie ja patikėjo,
Nes narkomanui dozė,
Tokia pati šventa,
Kaip kunigui,
Iš miltų keptas paplotėlis.

Kasryt kalbėjau su savim
Prieš veidrodį įtikinėjau,
Kad dievas didis
Ir šiukšlės gatvėse
Tik  laisvės išraiška.
Bet ta akimirka,
Kuri pasibaigė
prieš sekančią,
Negailestingai perkrovė mane.
Kaip kažkada
Karalius perkraudavo
giljotina.