Kur juntamas Dievas

Vienodas šiugždesys baisioj platybėj girdis,
Jis eina vis šalia, jis smelkiasi į širdį.
Ir karštas vėjas čia prie žemės pasilenkęs,
Kaip ryt diena klaiki nežinomybės rankoj.

Brendi lyg likimu smailia biria viršūne –
Sukrūpčioja karščiu išsekęs sausas kūnas,
Į šonus lyg sparnai prie tolimo miražo,
Tarsi lemtis pati nuo tavęs nusigręžus.

Krenti jau patalan – į smėlio gilią jūrą,
Bekraštė ta erdvė, be apskaičiuoto tūrio
Nuskęsta dykumoj gyvybės sausas ritmas,
Tik smėlio lavina mažom kruopelėm ritas.

Ir Dievas su tavim, su kaulais kur baltuoja,
Su viltimi žmogaus tam virpulingam toly.
Miražais ir viltim vaduoja laikas žmogų
Ir mirtimi ramia už tas viltis apmoka.