Šiąnakt akytas dangus kaip lapas skylėtas.
Avantiūristai, ech jūsų taiklieji arbaletai!
Taikiai sudėti į vieną iš mudviejų sapnų,
Kartu su balta arbata ir tūkstančiais rasos lašų.
Mmm.. brangieji avantiūristai, prašau, parneškit skonį,
Kuris dar ilgai išliktų... Užburtų...
Pašoktum, pakiltum! Tik nesustokit ir nemirkit.