Laukiu skambučio

Paskambink, kurgi tu dingai?
Skausmu pavirto ilgesys ir nerimas.
Nejaugi pamiršai taip greit,
Kad meilė - tai dalis gyvenimo?

Skambučio laukiu taip seniai -
Jau nužydėjo dvejetas pavasarių.
Bet liko žodžiai... bučiniai...
Akims nebeužtenka ašarų!

Kodėl taip tyliai išvykai?
O juk sekei man nuostabiausią pasaką...
Išdžiūvo sielos šuliniai,
O širdį bado tartum adata.

Atsakymo nesurandu.
Toliau krūtinėj siaučia audros, viesulas.
Buvai man nuostabiu draugu,
Kodėl stumi mane į prieblandą?

Paskambink, aš labai prašau!
Į kokią šalį veda geležinkelis?
Kasdien po laišką tau rašau,
Nes iki šiol esi vienintelis!