saulėspūkaŠis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
Baltas vėjas sūpuoja kamienus,
Švelniai rauna plaukus gėlių.
Draikosi lapai neramūs,
O numirę krenta ant jų
Kad sušildytų saulės laukimą.
Ir kol purškia ledinis vanduo
Nesitraukia nuo žemės, ją slepia
Juk ir vėl ateina ruduo.
Tad pasodinki man mėlyną medį
Kad jame sūpuotųsi vėjas,
O tarp žėrinčių purpuro lapų
Laikas nutūptų atskriejęs.
Slepias ruduo raudonakis,
Į tupintį laiką žvairuoja,
Ir sudžiūvusiom pirštų šakelėm
Mikliai miglas peltakiuoja.
Spalvos skleidžiasi naujos ir dyla
Išlėkę ant paukščių sparnų
O rudens pasiglemžtas miegas
Tyliai kosti bronchito balsu.
Tad pasodinki man mėlyną medį
Kad praaugtų rugiagėlės žiedą
O po plunksnomis laiko tylenio
Rudenio sapnas tegieda.
