Stiprus aitrumas burnoje.
Taip sprangiai karčiai rijas seilės.
Ant stalo atkimšta skardinė
Ryškiai žalios temperos.
Pro lango stiklą
Gamyklos kontūras,
Prapuolę siluetai tamsoje,
Pro langą veržias kvapas...
Tas kvapas ne žmogaus
Ir skonis neraižo minkšto jo liežuvio
Aitru...
Be galo maudžia galvą.
Už sienos sklinda radijo garsai
Chaosas...
šurmulys...
Ryškiai žalia tempera...
Aitru... aitru!
Vandens - maldaujamu tonu...