Kaip man pamiršti tave?

...

Tavo žodžiai kupini melo
Suteikė man vilties,
Svajojau to ko realiai nebuvo
Galvojau:
„Kam save kankinies? „

Kodėl taip nutiko?
Kodėl jis tokia situaciją paliko?
Abejojau jo nuoširdumu,
Deja, man tai jau nebuvo svarbu...

Nesupratau,
Kodėl tapai man toks brangus?
Buvai paprastas,
Nieko neįpatingas žmogus.

Buvau pasinėrus per daug į jausmus,
Svajojau - galimybės meilei bus.
Bet, mano nelaimei, tu sugebėjai,
Savo paprastumu mane pakerėjai.
Tu man sugebėjai atskleisti tikrą save,
Kokį tu slėpei draugų rate.
Sužinojau, kad tu esi kitoks,
Savo vidumi - ne toks.

Visos valandos praleistos su tavim
Man liko giliai atminty.
Ir kai švelniai glostei man plaukus...
Nuo tavų kuždesių - virpėjo delnai...
Sakydavai: „Aš čia, su tavim“,
Tuomet visos problemos
Man likdavo praeity.

Visos tos žinutės
Neleisdavo man naktim miegot,
Nors sukeldavo abejonių,
Bet svarbu - tu su manim.
Mes pasidalinom,
Tai ką jautėm giliai širdy.
Vienas kitam išsakėm
Tai kas slypėjo atminty.

Tau nebuvo svarbu
„Ant kiek aš graži“,
Kiek draugų turėjau,
Ar esu populiari?...

Sugebėjau aš tave pamilt.
Sugebėjau ir GAILIUOSI!

Meilė virto tik šipuliukais,
Iš mano rožinių svajų,
Kurios tau tik buvo,
Vienas iš kvailų minčių...

Nesupratau, kodėl pasikeitei?
Kas tau nutiko?
Tapai abejingas ir šaltas,
Atrodo, žmogus esi kitas.

Supratau, aš tau buvau,
Tik „dar viena mergina“,
Kuri nuo tavęs neatstoja,
Savo dėmėsį - demonstruoja.

Žinojau, esi melagis.

Nors telefonas jau tamsiam kampe,
Tyli - nėr tavų žinučių jame.
Nebeskambini man vakarais,
Nebekalbame jau nebe...
Žinau esi melagis,
Žinojau tai senai,
Bet kaip tave man pamiršti?
Pasakyk likime...