Mes žinome, kas yra negerai, kas yra blogai, kas tinkama kas ne, bet dažniauisiai klausdami kodėl, esam bejėgiai prieš dieviškumą, nes aš visada manau, kad esame riboti, kaip ir realybė, kuri mums prieš nosis, esame arba ieškotojai arba ieškotoju sekėjai realybės ir dvasios pažinimo. Ir dažniausiai erzina tai, kad nesuprantame kito vien dėl to, kad realybę suvokiame tiesiog kitaip, ir skleidžiam esą teisingi.
Paklausiu tada: įdomu, kokia gi buvo mašina? Daiktai, visa tik daiktai, nei vieno iš jų nebus galima su savimi pasiimti. Tačiau dabar, kol gyvename, taip norisi prisikalti prie mašinų, aukso, nekilnojamo turto:)