Psichologinis žaidimas (3 dalis)

Keletą minučių jie žiūri vienas į kitą. Mergina mato, kaip jos kaimyną griaužia sąžinė, tačiau tai nesusilpnina jos gėdos jausmo. Galiausiai vyras įsidrąsina ir bando teisintis, tačiau mergina negirdi. Ji gestų kalba bando jam paaiškinti, kad turi klausos negalią ir todėl nemoka kalbėti.

Vyras žiūri į šou metu pamiltą žmogų, kurio niekada nėra palietęs, neragavęs lūpų skonio, neužuodęs odos kvapo. Tai vienpusis jausmas be atsako. Mergina stebi, kaip jis bando su ja bendrauti pirštu ant stiklo piešdamas nematomas raides. Taip pavyksta nors dalinai susikalbėti. Kaimynas trumpai pristato save: Algimantas, 34 metų buhalteris iš Vilniaus. Mergina nenori daug apie save pasakoti, tik prisistato esanti Asta, tačiau į detales nesileidžia. Jaučia priešiškumą ją nužiūrinėjusiam vyrui.

Asta mato, kokios laimingos, kupinos meilės Algimanto akys, tačiau negali atsakyti tuo pačiu. Šiek tiek vyresnis, pliktelėjęs, tamsių plaukų rudaakis vyriškis jai vis dar visiškai svetimas. Mergina sutiko dalyvauti šiame žaidime tik dėl pagrindinio prizo – didelės pinigų sumos, kuri būtų padengusi visas jos vyro azartinių žaidimų skolas. Jie vėl būtų galėję džiaugtis gyvenimu kartu be baimės, kad kažkurį vakarą jos antroji pusė gali nebegrįžti į namus, kad jam teks gyvybe sumokėti už skolas.

Pietų metas atneša permainas, iš vyro atimamas chalatas ir jis lieka visiškai nuogas. Taip išlyginamos dalyvių „jėgos“ siekiant prizo. Tačiau vyriškiui lengviau, jis ranka prisidengia tarpukojį ir nesijaučia toks pažemintas, pažeidžiamas, kaip dar visai nesenai jautėsi mergina. Jis išlaiko išbandymą.

Veidrodinės sienos panaikinimas nepalaužia dalyvių psichikos ir paskutinė šou diena eina į pabaigą. Komisija norėdama pakelti šou reitingus nusprendžią prizą atiduoti Algimantui, tačiau suteikia pasirinkimo laisvę. Pagaliau jį išleidžia iš kambario, atiduoda chalatą ir leidžia pasirinkti prizą arba galimybę susitikti su Asta. Jei jis pasirinktų pinigus, daugiau niekada nematytų savo mylimos kaimynės, todėl nusprendžia prizą atiduoti Astai už galimybę ją pamatyti, paliesti jos odą, lūpas.

Ir štai jie vienas prieš kitą, jų neskiria stiklas. Asta prieina prie Algimanto ir padėkodama už perleistą prizą pabučiuoja jį į skruostą. Vyriškis norėtų su ja pabūti ilgiau, tačiau mergina nerodo jokios iniciatyvos, tiesiog padėkoja ir atsisveikina.

Algimantas taip ir lieka stovėti kaip įbestas, dar uodžia jos odos kvapą, kuris kartu su merginos siluetu baigia išnykti. Tiesiog per daug tikėjosi.