naktinis pramanas

Kokios nuostabios kranklio akys...
Kad man kas tokias,
Kad man kas plunksnas
Tokio juodumo ir gabalą dvėselienos,
Nes nebepaveju gyvų padarų.

Kartais, o gal niekada,
Vakaro tylai pritarsiu
Klaikiu krankimu,
Kurį drėgna nosine,
Po šventų mišių,
Baidys susilenkus senutė.

Jos jaunystėn pažvelgsiu tada,
Tikėdamas rasti nuostabias kranklio
Akis,
Kad veidrody maitėdą
Matyčiau,
O ne maita virstančią sielą.

-------------------

ar tau gaila pasaulio?
Vartų, už kurių pūva viltys,
Durų, slepiančių dvokiančius paniekos kambarius,
Vargonų, gedulingas mišias gyviesiems klejojančių...
Pūliuojančių kūdikio akių
ar krauju maitinančios motinos.
ar gaila golemais virtusių
eglės vaikų?
Nes medis ir bitė ir saulė
tik sakmei paliktos
sapno detalės.
Nes gaila tik to, kas pražus,
Ką prarado - pamiršo
Kilmingieji.