Upės III

ir kas gi dabar patikės
kad
prieš tūkstantį metų
išėjom iš krantų ne vien tam
jog sumaišytume savo vandenis
į vieną
tada
prisėdom ant akmens
įrašėm vienas kito kūnuose prisiminimus
virpulių vilnelėm
vienas per kitą
vienas per kitą
išvilnijom naują vagą
ir kas gi dabar patikės
kai vandenys
šitaip krauju pasruvę
kad sutekėjom
ne vien tam
kad būtume sraunesni