Mano meilė

Jis paėmė mano ranką, kai atsistojom nuo geležinkelio bėgių,
Aš įžengiau į kitą pasaulį, į gerą pasaulį,
Kuriame visada šviečia saulė, net kai ir škvalas siaučia.

Jis bučiavo mane, kai užmigdavau ir atsibusdavau,
Bučiuodavo kai išskirdavo kilometrai, geležinkeliai, kalnai, jūra ir valstybės.
Laikydavo, niekada nepaleisdavo.

Jis sakydavo kad mano švelni oda, kai ją glostydavo kiti,
Jis mane bučiuodavo kai aš jo nebučiuodavau,
Jis verkė kai aš juokiausi.

Traukinys užmušė mūsų meilę,
Bet liko mūsų meilės dvasia,
Kuri dabar gyvens amžinai.
Aš myliu Tave.