ištrauka iš 9-osios Dvorako simfonijos. iš naujojo pasaulio

Turbūt visi gyvenimo mylėtojai mane prakeiks,
bet nuo to laiko kai parnešė mane peršauta krūtine
gailiuosi gimęs. Kuriam galui vaidinau didvyri? Et,
dabar pulsuoja kairiajame šone kumščio dydžio skaudulys.
Kasryt tenka perrišti tvarsčiu ir dievaž jokios rytinės cigaretės.
Naktis iš nakties jau pradedu pamiršti kaip čia atsidūriau,
žaizda krūtinėje pulsuoja garsiau nei Dvorako simfonijos
laukiamajame. Bandė guosti ligoninės seselės blankioje palatoje,
neva pasveiksiu su kaupu, pamatysi, sako, pas mus
tarp keturių baltų sienų verda tikras gyvenimas.
Kaip tyčia visi čia vienodai pašauti, gyvena sielas pradūrę,
tarp jų keletas senų vyrų, ne dieną ir ne savaitę begulį,
o net kelias lankytojų kartas išauginę, testamentus rašo,
įdomu tik - koks palikimas,
gal gi dar vienas šūvis
iš naujojo pasaulio.