Rašyk
Eilės (71802)
Fantastika (2153)
Esė (1687)
Proza (10290)
Vaikams (2487)
Slam (47)
English (1084)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Bagažo kalnas kieme vis didėjo. Tėtis paskubom kaišiojo krepšius, maišiukus ir ryšulėlius po visus automobilio kampučius, bet krūva tik sparčiai kilo į dangų. Negana to, mama atvilko ir šalia pastatė du milžiniškus lagaminus.
    – Jau baigiu, – pranešė švytėdama, kai tėtis atsisuko ir nužvelgė ją savo apsiniaukusiomis akimis. – Liko tik du!
    Džiugiai staipydamasi ir niūniuodama ji vėl dingo už durų, o tėtis liko toliau vargti prie automobilio.
    – Kas čia? – suraukė kaktą, pakėlęs Majos ryšulėlius.
    – Akmenys, – pasiaiškino mergaitė.
    – Akmenys? – pasibaisėjo tėtis. – Važiuojam į kalnus, o tu tempiesi maišą akmenų?
    Ištiesęs ranką sugrūdo ryšulį dukrai į glėbį, o tada nužvelgė sūnaus krovinį. Pagriebęs už galo ištraukė iš krepšio meškerę.
    – Kas gi čia? Gal ruošiatės kalnuose žvejoti? – nusikvatojo.
    Meškerė irgi per akimirką buvo įbrukta Majai į rankas. Mergytė pasisuko namų link, tačiau staiga stabtelėjo ir užsisvajojo: meškerė su kabliuku – gal būtų galima susižvejoti debesį?
    Nusliūkinusi už kampo ji pastatė akmenų ryšulį, pasilypėjo ir apžiūrėjo meškerę. Pirmą kartą laikė rankose tokį daiktą, tačiau ne kartą buvo stebėjusi, kaip žvejoja brolis, tad jautėsi visiškai tikra. Tik akimirką pasvarstė, ką reikėtų mauti ant kabliuko, mat niekada nebuvo mačiusi, kuo maitinasi debesys. Ne, jokiu būdu ne musytės – jei debesys ėstų vabzdžius, nebebūtų nei uodų, nei bičių, nei musių. O jei debesys šlamštų sliekus, tada jie neplaukiotų dangumi, o slankiotų pažeme.
    Nieko kito nesugalvojusi ji pritvirtino prie valo didžiausiąją blizgę, o tada užsimojo į dangų. Ir – tikras stebuklas – pavyko iš pirmo karto! Blizgė susmigo į tirštas duknas, kabliukas tvirtai įsikabino į debesies kraštą ir nebepasileido.
    Štai taip, nudžiugo meškeriotoja, belieka traukti!
    Džiaugsmingai sukdama ritę ji tvirtai suspaudė kotą. Valas įsitempė. Tikrai didelis užkibo, turbūt kilograminis! Mintyse ji džiaugsmingai kartojo ne kartą girdėtus žvejų žodžius ir įsirėžusi timpčiojo meškerę. Kotas išsirietė tarytum lankas, bet laimikis vis nepasidavė. Mergaitė užsimerkė, sukaupė visas jėgas ir trūktelėjo: vienas, du, trys! Vienas! Du! Trys!
    Valas suvirpėjo, suzvimbė ir pagaliau pasidavė. Blizgutė, savo elektriniu baltumu nušviesdama debesį, perskrodė dangų ir visu greičiu nėrė į žolę. Meškeriotoja, nespėjusi net sušukti, pliumptelėjo greta. Paleista iš rankų meškerė nusileido netoliese. Pasigirdo baisus trenksmas ir dundėjimas, tarytum dangus būtų sutrupėjęs į gabalus. Aplinkui viskas užtemo ir mergaitė išvydo, kaip iš praplėšto debesies piktai pasipila lietus.
    Vėl viską sugadinau, susigraudino, jausdama, kaip vanduo šaltai smelkia drabužius.
    Staiga stiprios rankos lyg geležiniai gniaužtai suspaudė jos pečius ir įsodino į automobilį.
    – Ar nematai, kad pila kaip iš kibiro? O tu sau voliojiesi pievoje! – priekaištingai bambėjo mama. – Gal nori būti žaibo nutrankta?
    – Tikrai trenkta! – paantrino brolis.
    Ir tą akimirką dar garsiau sudundėjo griaustinis.
    – Na ir stebuklai! Žaibas kaip iš dangaus! – gūžčiojo tėtis.
    – Tikrai iš dangaus! – lyg aidas vėl atsiliepė Gvidas.
    – Greičiau į Italiją! – sukomandavo mama. – Ten tikrai nebus lietaus.
    Pokalbį nustelbė variklio burzgimas. Visi nutilo. Maja prispaudė šlapią galvytę prie sėdynės atlošo ir užsisvajojo. Tik pamanyk – Italija! Kas ten per šalis: nėra nei debesų, nei lietaus. Reiškia, ten nėra ir vaivorykščių. Tik kalnai ir daug saulių.
    Išgirdusi šalimais atsargų šlamėjimą, ji atsisuko į brolį. Gvidas sėdėjo susirietęs lyg kablys ir kažką godžiai spaudė glėbyje. Pajutęs žvilgsnį žvairai dėbtelėjo į sesę.
    – Žiūrėk, ką mama paslėpė po sėdyne, – sušnibždėjo tyliu, bet džiaugsmingu balsu.
    Maja nužvelgė nuo saldainių išsipūtusį maišą, o tada kilstelėjo akutes į brolio veidą. Jis šypsojosi ir švietė kaip vaivorykštė! Priekinėje sėdynėje viltingai nusiteikusi sėdėjo mama, tėtis panosėje niūniuodamas stipriai spaudė vairą. Krepšių bei ryšulėlių prigrūstas automobilis džiaugsmingai pupsėjo iš kiemo.
    Širdelę vėl užliejo džiaugsmas.
    Žvilgtelėjusi per langą ji pamatė žolėje tįsančią meškerę, greta jos gulėjo debesies gabalas, tuščias ir subliūškęs. Netoliese besimėtanti blizgė vėl buvo rami ir nebežaibavo, o per dangų driekėsi plati ir spalvota vaivorykštė.
2012-10-03 14:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-15 05:51
Kadagys
Apsakymas su pasakos motyvais
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-13 19:34
JoLukA
Kadangi pati turi vaikų, norėčiau paklausti iš rašytojo(t.y.tavo) perspektyvos kokiam amžiui skirtas šis kūrinys?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-05 19:50
tictac_it
kažkaip čia viskas užspausta "suaugėlio" supratimu ... gal nebent kaip scenarijus tiktų  - vaizdiniam pateikimui ...  pabandžiau skaitydamas pabūti vaiku - nepavyko ... gal tai nebeįmanoma jau ? ... hmm :) 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą