IŠ žmonijos dienoraščio:
„...Ir tada žmonės sukūrė visokių svaigalų. Tėvai užmerkė akis ir apsimetė, kad nemato, kaip jų vaikai vieną po kito jų išbando. Tik vieną tėvai draudė – ragauti Narkotiko nuo Gyvenimo Pažinimo medžio. Bet vieną kartą vaikučiai paragavo Narkotiko ir suprato, ko niekam nesakė. Vėliau uždraudė savo vaikams jų net bandyti. Užsimerkė ir šaukė: „Tik nebandykite Narkotikų!!!”. Kai atsimerkė, jų vaikai jau buvo dingę.”
Aš – Narkotikas (populiarus žodis, dažnai randamas Lankstinukuose). Tarp kitko, Lankstinukuose galite rasti išsamų mano aprašymą. Kaip pavyzdžiui:
ŪŪŪ vaikučiai, paklausykite Koks Baisus yra „dėdė Narkotikas”:
Jis tave suvilios, apkvailins, apiplėš, išprievartaus ir galiausiai... nužudys!!!
AAA a a a!!! <pasigirsta vaikučių klyksmai>... <vaikučiai meta švirkštus ir išspjauna tabletes> AAA a a a!!! <”Padėkite”- šaukia. Kyla panika> ... ...Tuomet Geradariai uždaro juos į „psichūškę” pasigydyti (išplauti smegenų)... Dabar smegenys švarios ir vaikučiai vėl ramūs ir geri.
Tuo tarpu „blogi vaikučiai”, kurie nematė baisiojo Lankstinuko (arba jiems niekas smegenų neišplovė), toliau sau sėkmingai kaifuoja:
Įkvėpia <aaa..., kaip gražu>...
Iškvėpia <mmm..., dar noriu>...
Įkvėpia <... >...
Iškvėpia...
Taip ir eina gyvenimas, sukurdamas iliuziją, kad viskas aplinkui nevaldomai keičiasi. Taip ir eina gyvenimas – pirmyn.
O pasaulis toliau sėdi ant akmenų dykumoje, skaičiuodamas Žemės apsisukimo periodus. Pasaulis, kuriuo daugelis tiki (bet jis to nežino. Niekas jam nesakė).