Be.

Vaivorykštė tarp mano rankų
O saulė lūpose užgeso.
Skausmą liečia liūdesys
Kareivis žengia pro namų duris.

Kraujas, liejamas į žemę
Plauna viską, ką kadais pametę
Pabėrėm ašarų karčių...
O nuo dabar - daugiau jokių naujų pradžių...

Pasilik visam, arba išeik ir nebegrįžk.
Kumščius sugniaužusi stebiu paliekantį šešėlį.
Vaivorykštę paleisk.
Juk jis nekaltas, kad išeitė vertė juos.
O saulė nepakils. Jau niekados.