buvo
išrauti tave it prakiurusį
dantį, nuolatos primenantį
save darganota nuotaika
bendra melancholija
ir kreiva veido išraiška
veidrody
auč
vos tik padėjau reples
atsibeldei ant mano pagalvės
it suknista dantukų fėja, girdi imk
karūnėle girdi būk mano princas
jaučiuos it pabučiuota varlė
tad neriu tvenkinin.