Netektis

Liūdesio upės teka,
Lyg negalios suvystytais žodžiais.
Aš, norėčiau būti niekas.
Kaip nežinomas asmuo.
Kodėl mus mylimi žmonės palieka?
Kai labiausiai mums jų reikia.
Ašaros- neranda savo kelio.
Širdis- sudužusi į šipulius.
O mano akys- paklaikusios nuo šios minties.
Kad tavęs nebebus šalia.

Norėčiau dabar sugrįžti į praeitį.
Kuri tokia margaspalvė ir nuostabi.
Joje, buvo visko po truputi.
Bet, svarbiausia- buvo meilės.
Kuri tokia trapi.