***

nei buvom nei būsim
o kam taip kankintis
ieškoti tiesų kurių nebėra
apgaubti iliuziją mūsų tikrovę
bandyti įprasmint šešėlių fone
nei buvom nei būsim
nebent tik atgal
praeities migloje
viens kitą pažinsim
rasotam stikle palikę
po žvilgsnį ir tai
tik tada kai
šunys sustingę nakties
gaivoje išgąsdins
tave ir mane staugimo
aide prabudę iš sapno
paliesim ranka
viens kito pagalvę
ir šalčio banga
supurtys tikrove
mane ir tave nei
buvom nei būsim
skambės ausyse kol
vėlei užstrigę praeities migloje
paliksim po žvilgsnį rasotom
stikle