Rudens vakarą

Praskrido vėjas. Skruostus nubučiavo,
O mano šypseną nusinešė laukais.
Paglostė saulė blyškų lapą klevo
Ir nuriedėjo vakaro takais.

Rasom pravirko lieknos pievų smilgos,
Užgobė voras jas ažūriniais tinklais.
O prieš akis ruduo dar ilgas ilgas,
Dar raganaitės laimę burs slaptai...

Nutilo žingsniai. Gatvės ištuštėjo.
Šešėliai nulėkė kažkur tolyn tolyn.
Likau viena. Diena susiraukšlėjo
Ir atsibąstė ilgesys širdin...

Tu atėjai, kai lapų lietūs lijo
Ir atnešei man puokštę dovanų.
Tiktai ne mano mėgstamų lelijų,
O saują margų lapų, po šalnų.

Bet išėjai. Ir kuo skubiau nutolai,
Vėl vienišą palikdamas mane.
Ir negrįžai atgal dar iki šiolei,
Tik puokštė lapų primena tave...