bailus piemenėli nori papasakosiu
tau vieną istoriją apie aukso mergelę
kuri plaukus suvijo į ilgesį ir graudžiai verkdama
kartu su rudenio žlugtu klevo ir liepų lapeliais
upely velėjo, kol piemenėli tu savo karvutes
girdyt vedžiojąi, eglynėliuos vis pasiklysdamas
ji leido ir leido gijas vandeniu ir kiekvieną nukirpus
jai stojo širdis
taip truputį,
tik truputėlį.


Laskovyje migy





