Už lango vėjas neša barstomus lašus, o man taip slegia širdį vis brinkstantis ruduo.
Jautri emocija užlieja mintį migdančiom natom
ir noris krist žemyn su lyg kiekvienu klevo lapu, paliekančiu šakas.
Sudilęs birželio mėnuo iškraipė mano praeitį, ir viskas nuvilnija laukais auksiniais pjaunamų rugių,
o kaip norėčiau sugrįžt į dieną vasaros pradžios, nukreipti kelią viską atgalion...