Beglobiai vaikai kartais tyliai prabyla,
Seka pasakas tavo ir mano namams,
Kaip per girgždantį smėlį nusidiekia brydė
Kur nesisiekia mūsų jau upės krantai.
Kur benamis šuva guli tyliai ant laiptų,
Ten rašyta ironiška laimės knyga,
Kas nedaloma buvo, jau seniai išdalinom,
Tiktai stovi stiklinė prie lovos tuščia.