žodiniai paveikslai

o žodžiais
vėl dėliojasi
paveikslai
tik aš kitaip
net jaust
save imu
aš sukuriu
tave
mylimą
širdies belaisvį
ir piešti
nepailstamai
tave galiu

kažkur
prie paskutinės
sankryžos
pasaulio
tu užsižiūri
į dangaus
keistas mįsles
tik atsakyti
pats dangus
iškart neleistų
tiesų
kurias
tik šylanti širdis
supras

bet aš ateisiu
kryžkelėn
pasaulio paskutinėn
iškelsiu pirštą
prisiglaudusi
arčiau
ir visa
ką dangus
šnabždėjo tylint
delnams
vos susiliejus
pasijaus