Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
Pamiršęs tu, jaunasis drauge,
Likimo gniaužtuose paskendęs
Nebežinai kodėl galvoti turim
Kodėl taip greit skubėti turim
Suprask, kad žvakės uždegtos šviesa
Tikrai ne visados apšvies tau taką
Ne visados mėnulis ties tau kelią
Kai ašara dangaus bučiuos tave
Mūsų namai – tai tik sielų tvirtovė
Žmonių sūkurys kelia pragaro miglą
Atšiaurus žvilgsnis nesuteiks tau nakvynės
Kai to pakaks – tu likimo valdovas
Dar niekada žmogaus mirties šešėlis
Nerodė savo paslapties akių
Suteikia tai tyros gamtos vilčių
Nes grožis tai ne vien padangių mėlis
Mūsų namai – tai tik sielų tvirtovė
Miegančios dvasios tenedrumsčia ramybės
Širdies balso ir proto dorybės
Naktimis mes pajusim ko verta ši kelionė