Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
Vaikystės pėdos
Rieda ašara karti,
Verkti man negėda.
Šiandien juk juodoj nakty
Pasiklydo pėdos.
Trenkė jos baltom durim,
Ėmė ir išėjo.
Aš ir pats gerai žinau:
Išleist jų nereikėjo.
Ieškau, kviečiu, nerandu,
Kur jos pasidėjo?
Kur surast, nesuprantu,
Tas vaikystės pėdas?
Noriu
Noriu aš bent vieną dieną
Būti saule danguje.
Ta, kuri taip skaisčiai šviečia
Ir vis džiugina tave.
Noriu ryškiai aš žydėti,
Kaip rugiagėlė lauke.
Ta, kuri dangaus žydrumo
Vis nustebina tave.
Noriu aš giedoti skardžiai,
Kaip lakštingala ryte.
Ta, kuri žemės pilkumo
Vis pralinksmina tave...


Urte Senavaityte






