Šis kūrinys buvo pateiktas konkursui.
Atsiguli ant nugaros
Gyvenimo klaidos
Badosi
Taip skaudžiai,
Jog, rodos, net gerklės perštėjimas
To neužgožtų.
Atsiklaupi,
Sudedi rankas
Kaip deda žmonės
Bažnyčioje.
Iš pokalbio
Liko tik viltis.
Ir tyliai atsigulęs
Ant nugaros
Lauki,
Kol gyvenimo klaidos bus pripažintos
Teisingomis.
2012-10-13 15:40
sutinku su Arvena 1,0
2012-10-11 23:17
neįsiskaityta į konkurso sąlygas - tekstas vargiai tiktų dainuojamosios poezijos dainai.
2012-09-22 22:37
nu jo, gal ir ne ;)
2012-09-22 19:02
ai,jo atsiklaupė:)kažkaip užsimiršo,bet tikrai neplūdau:)
2012-09-22 18:28
Daineko - skaityk, žodžių nedaug, tada ir neplūsi.
Šauniai, Neringa, šauniai :) "Iš pokalbio liko tik viltis" perkelčiau į pačią pabaigą ;)
2012-09-22 16:41
"Kol gyvenimo klaidos bus pripažintos
Teisingomis."-bijau,kad prašai per daug mano dukra:D plius-fiziškai pajėgūs žmonės meldžias atsiklaupę prie lovos,bent baba mane taip mokė,matai gaunas nuoširdžiau:) taip sakant-pirmiausia atleisk pati sau:)sėkmės