Rudens daina

Kada žadi dažyti rudenį
plaustais paleidęs svajones
tu apie laimę man dainuoji
pametęs šokančias natas.

O man gražu, žaviuos tylėdama-
tyla taip įkvepia gaivos
nedrumsiu net labai mylėdama
dažyti rudenio svajos.

Ir kai sutilps į vieną širdį
spalvota rudenio daina
nereik garsų, juk viską girdi
dvi širdys tapusios viena