... ... ...

metai ritasi nuokalnėn

statistika konstatuoja
    kažką tragiško vykstant
        kiekvieną sekundę

rinkimų dieną renkam pažadus
    skudurus ir sąžinės trupinius

    žaidžiame demokratijas

tokie apatiški prašalaičiai
    absorbuojantys plastiką
        vaidinam gyvenimus

plūduriuoja svajonės
    atliekų balose savartynuose
        apie milijonų abstrakcijas
                                  akcijas

        begalinį augimą
            darbo vietų
        atlyginimų
            vartojimo
        suvartojimo
            procentų

nuomonių be pagrindimo
anoniminių specialistų
                        kaspinais
aprištas informacijos triukšmas
gausiai atskiestas dezinformacija
                        ir kitais skiedalais

palinkėkime ramybės vieni kitiems
susileiskim dvasingumo injekcijas
paklydusias sielas paskiepykim

              melskimės

dievams demokratijai kapitalizmui
                  etc.

Ar daugiau ko nors reikia?