Pamažu kaip rašto, amato,
maldų ir melo pramoksti tylos,
užčiuopi ją septynių trimitų gerklėje,
viešpaties kareivijai repetuojant
rekviem šiam pasauliui,
perskaitai negimusios grindinio
kraujažolės kapiliarų žydėjime.
Pramokęs tylos,
ant geradario veido pastebi
patogaus grimo pelėsius,
atpažįsti skolinta išmintim
pariebaluotas minios vedlio plunksnas
ir be nuoskaudos fanfarų užleidi
kelią nešantiems puikybe inkrustuotą
popierinės karūnos šleifą.
Pamažu pramoksti
gyvenimo druskos skonį
seikėti tylos saiku.
2012