Priviso sienų už kurių turiu vėl rinktis -
Tave, mane ar meilės pinkles.
Galiu šaltai ištarti savo mintį,
Kad be tavęs jaučiuos einąs numirti.
Kas žino jausmą meilei pavadinti?
Kuria kryptim į upę atsispirti?
Kiek laiko reikia praeitį užmirsti?
Tave šalia savęs pasisodinti...
Meldžiu Dievus išgirsti mano maldą,
Į tavo širdį sugrąžinti meilės raktą.
Kiekvienas barnis, lyg vinis į karstą,
Taip miršta meilė, vienuma suranda...
Galybėj žodžių paslėpta tikrovė,
Ar meilė gali pakylėt į rojų?
Nebegaliu ieškoti kelio vienas,
Kai nežinau kas stato mūro sienas.