Spyna varine lūpas surakink
Taip kaip surakinai rankas,
Jog negalėčiau apkabint tavęs.
Nors akys mano laisvos,
Net verkti negalių,
Tik ilgesingai žvelgt į tolį.
Nes viskas, ką matau -
Tai tik tuštuma,
Tu užtrenkei vartus.
Viskam ateina pabaiga
Ir rankos surakintos išsiskyrė.
Tu ten, aš čia.
Bet kai užklupus tamsai
Paskęstu sapnuose aš vėl girdžiu,
Kaip tu kalbini mane.