Dieve, atleisk...

Tik Dievo namuose,
Kai atsiklaupus uždegi žvakutę
Ir pasakai, ko niekad  nesakei,
Dėkoji vėl likimui, kad atvedė tave čionai.

Dėkoji už iššūkius ir meilę,
Už ištvermę ir skirtą skausmą,
Už galimybę likti kelyje
Ir Kristaus kančią tavyje.

Tik Dievo namuose
Randi likimą savo širdyje,
Tik Dievo namuose
Pasaulį nori sutalpinti savyje.

Tad ištaisykime klaidas,
Kad prie altoriaus atsiklaupus
Nebūtų pasakyt sunku ir gėda:
Dieve, atleisk, jei ko nesupratau.