Cigaretės blankiam dūme palaidosiu akimirką žavingą,
pakils jis ir išnyks beformėj erdvėje..
Pakarsiu ant nulinkusios šakos ir mintį tą niekingą,
kad kada nors dar grįši pas mane.
išskalbsiu melą rasos lašelyje kas rytą,
tai taps kasdienė mano pareiga...
išpilsiu kavą ką tik padarytą,
nes be tavęs aš jos negersiu niekada....
pažadinsiu begėdę tiesą,
apglėbsiu ją jaukia tyla
išbėgsiu basomis į tuščią miestą,
nes tik jame vis dar jaučiuosi laukiama.