Pasimetę

Basomis kojomis lyg įgelti
sulaužyta žole, tikėdamiesi
pajust  begalinį troškimą
ir suvokti jog nerandi
prisiminimų užtrigusių dienoje,
kuri ateis tik ryt.

Išgąsdinti šaukiančių akių,
išlikusių gyvų be kovos
Ir  sako, kad mes kartu
šešėlių užnugarį saugoti
Buvom ligoti vakarais,
besisukiodami aplink
lyg auštant kas pasikeis.