Ilgesiu lauksiu Liūdesio...

Šokdamas žvakės šviesoje,
prietemoj,
pasakojai man laimę.
Sakei, kad kažkur ten
saulė teka.
Šnibždėjai, kad paliksi mane
- savo kišeninį angelą -
o kartu pasiimsi ir jį,
kad išmokčiau mylėt.

Tikėjau.

Tik vakar,
be penkiolikos gyvenimo,
dar nepabudus,
Išsliuogei.
Tyliai.
Pro akių plyšelį.


"Lik sveika,
Jis pasilieka,
kad prisimintum.
Lauk.

      Tavo Liūdesys."


Sūrumu ant rožės žiedo
parašei.

Ryt, saulei patekėjus,
išeisiu
Ilgesį užantin paslėpus.
Lauksiu. Šešėlių žaismo.
Ir kažko čia.