maistas

yo, kažkam aš ikona, kažkam tapau aš poetu,
kažkas už mane neduotu nutrintų kedų
Iš lėto iš geto gėdingas vergas insomnijos
Narpliuoju kodus jos kai kava nuodijuos
Juoda. Pilka. Pasaulyje nespalvotam
Ir tu geri kavos, kad greičiau sapnuotum
Suklotum tris šimtus kilų kad tau rankom suplotų
Pasaulis miglotas, klostos už ribų proto.

Sededamas užriby aš narplioju linijas
Maistas mintims. Į kurias ir tu gilinies
Juoda. Pilka. Mane mindo mintys
Gintis reikia, skausmą teikia, aš nenoriu gintis.
Reikia keistis, ima veistis sieloje ropliai
Jeigu nėra išvadų ir vis tą patį nutapai.
Tapu tapu. prieblandoj insomnija trepsi.
Tuo tarpu be tarpų mąstai kuo tu žmonems tapsi