arčiau amžinybės per sprindį
Dailidė ir Juozapas – vinys
galvom metalinėm atspindi
gyvenimus mano devynis –
devintas sunkokas gyventi
stribai aštuntą nukovė
septintas primena kandį
paklydusią tarp rankovių
kai vėjas ūmus jaunikis
atsagsto Aušros sermėgą
įjungtas šviesas palikus
prie šešto ji neužmiega
ir penktas tarytum randas
netinkamas mano žaizdai...
matuojuos. kažkas galanda
žodžius prieš mane sužaisti
išduodu sau tiek talonų
kad spėsiu nunert Itakę
bėgte į klevus raudonus
kol dalgės valandas plaka