rašyk.lt: Kūriniai / Settaro / .1.

Užšalus vieniša širdis.
Juoda mana lemtis.
Aš žvėrimi baigiu pavirsti.

Manoji meilė uždrausta.
Senai užgeso ir aistra.
Tik tyliai verkia mano siela.

Taikos šaukiuosi naktimis.
Tikiuosi skausmas dar išnyks.
Tikiuos neliksiu amžiams vienas...

Blogas komentaras Rodyti?

2012-09-06 00:53

TomKomPotas

Žvėrys juk retai vieniši būna, taigi, nereikia baiminti juo pavirsti (: Jausmas kūrinėlyje yra, norėtųsi daugiau rafinuotumo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-09-05 21:11

nanyna

kodėl ta meilė uždrausta? visų pirma kas uždraudė jums ją? jūs vienas pats ir tegalėjote. ir širdį šaldėte. ir aistrą užgesinote. taikos kam baisiai reikia, tas nesišaukia mintimis. o ima ir kovoja užu ją darbais. o skausmą išnaikinti irgi galima ir jūs ir laikas. o galiausia tai ir nesvarbu. jei negalvotumėte, kad tikitės nelikti amžiams vienas, nebūtų baimės, skausmo. svarbiausia, tai kad jūs ir nesat amžinas, todėl nereikia prisirišti prie visų tų minčių, kūniškų minčių. ir meilės kitokios gal reiktų paieškoti. meilės žmogui bet kokiam. ir nesureikšminti būties savosios.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas