Leisk man pažiūrėti į tave
iš toliau nei dabar
priartėti lėtai
neišgasdinant laukimo
nesudrumsčiant rimties
tyliai prisėlinti, kad neišgirstum
kaip priglundu
prie vyzdžių atspindžių
ir pažvelgiu į pasaulį
iš tavų smalsių akių
mielas nerime,
kas, jei aš,
tas netikėtumas
išblaškęs tave,
pavogęs prakaito sūrumą
nuo antakių surauktų,
iš laukimo atėmęs
sunkų širdies plakimą,
Kas tu? be manęs...