Tik nesakykit...

Ar nekalbėjau,
Kad kančia išvalo sielą?
Ar nelinkėjau,
Kad reikia sudraskyti tylą?
Ar nežadėjau,
Kad negreit pavasaris išeis?
Ar netikėjau,
Kad ir laimė dar pareis?

Bet pamiršau,
Kad laikas tylą nusineš,
Kad nuskubės ir metai, ir jaunystė,
Kad dalinu draugams eiles,
Lyg virpančias ašaras sūrias.

Bet nežadėjau,
Kad norisi išėjus vėl sugrįžti,
Kad laimei taką aš nutiesiu,
Kad lemtį savą kitam aš patikėsiu,
Kad viltimi aš dar parlėksiu.

Tad netikėkit, tik jūs nebetikėkit,
Jei kas sakys, kad vėlei išėjau
Ir skausmą, o kam džiaugsmą palikau.
Nes aš sugrįšiu, kai pilnatis rymos
Ir kai lemtis klastūnė tiesai pasiduos.

Tik nesakykit,
Kad nekalbėjau ir kad nelinkėjau,
Kad nežadėjau ir kad netikėjau.
Tik nesakykit...