Aidai pražuvę

Kas buvo - tas pražuvo:
Prieš metus, du ar dešimt.
Nors atsisveikint ir sunku -
Užsimerkim ir išdrįskim pasakyt sudie.

Tyliai tyliai nugyvenę tai kas lemta,
Trumpam sustokim atsikvėpt
Ir sušilę saulės šviesoje
Įsiklausykim į save.

Aidai sugrįžta, ar girdi?
Ar girdi įskaudinto žmogelio verksmą?
O juoką pro ašaras merginos,
Kurią savo meile pražudei?

Mylėjai, nužudei, o kam dabar tai rūpi?
Taip, nebent tik tau vienam.
Bet sustojom juk trumpam,
O kas buvo - nebėra.

Viskas sukasi ir kinta
Ir tik Tu vienas savim išlikt gali.
Žinau, dažnai sunku
Nekreipti dėmėsio
Į aidą nugyventų metų...
Bet ir jis išnyks
Palikdamas tau šansą.