Tėvai kai skyrėsi man buvo dešimt metų
tai sužinojau lapkričio gale
šventadienis – daug cukraus manų košėj
filmukai įjungti bendram kambaryje
įsirausiau apklotuos lyg į pusnį
tik storastikliai akiniai lauke kyšojo
tai buvo įprastas savaitgalis
rami žiūrėjau nuotykius savų herojų
– reik pakalbėti tu jau nemaža
žinai kažkaip mes sunkiai su mama
kažkokia įtampa
nebegerai yra
na mes šiek tiek pasitarėm žinai nusprendėm va
numatę buvom iki popietės pratinginiaut pataluose
ir ant grindų sugulę kryžiažodį išspręst
ir šitai būtų buvę paprasta bet ne
planai kaipmat pasikeitė deja
nepajutau kaip vienmarškinė išlėkiau į lauką
prie veido šlapios adatėlės šalo
kažkas kaip televizorius sunkus užspaudė gerklę
išpuolė tėvas ir tuoj pat sugavęs
parsinešė ir rankšluosčiu nutrynė
dar besispardančią
bet spėjau užmatyti
kad rytas balzganas nuo vėjo susivėlė
per naktį balose įšalo vėlės
ruduo – kaip kiemsargis šėliojantis per streiką –
išdrabstė obuolius lapus ir saują snaigių
ir pamaniau dar bėgdama paklaikus
pasaulis kaip ir santykiai tėvų išvis neveikia
ir tuoj išnyks
kažkokia įtampa, yra nebegerai
ant paukščių tako nužymėjęs žvaigždėmis


MandavOžka










